Aš, Julie and Julia

Kaip ypatingai ‘kieta’ virtuvės šefė,nuspręndžiau pažiūrėti filmą apie maistą. Tiksliau, apie dvi tikras nuostabių moterų istorijas. Su Moters Diena mielosios!!!!!!!!!!!!!!

Julie and Julia

Julia Child (veiksmas apie 1950-tuosius) buvo ambasadoriaus (ar kažkas tokio) žmona kuriai norėjosi kažkokia veikla užpildyti bėgančias dienas ir pradėjo mokintis virtuvės meno Paryžiuje. Julie, panašiai kaip ir aš, dažnai pradėjusi kažką taip ir neužbaigdavo. Taigi vieną gražią ar nelabai, dieną, jai kilo išganinga idėja rašyti blogą. Tikslas – pagaminti 524 Julia Child receptus per 365 dienas. Taip 2002-aisiais metais, Julie pradėjo savo nuostabią kelionę .. virtuvėje. Pasakiškas filmas!

Kadangi Youtube yra jėga ir aplamai, technologija šiuo atveju yra super jėga, aš galėjau stebėti (su akiniais per kompiuterio ekraną) tikrąją Julia Child, vedančią savo kulinarijos laidą. Nuostabiai charizmatiška, linksma ir paprasta moteris. Moteris, kuri (ir aišku Meryl Streep ir Amy Adams filme) įkvėpė mane pabandyti gaminti, o taip! – mousse au chocolat (pavadinkime tai šokoladiniu purėsiu, nors įtariu kad tai vadinasi putėsis :D)! Jūs įsivaizduojate! Ir pati dar sunkiai galiu patikėti (net seniai suvalgius šį gardėsį) kad aš tai padariau ir kad man pavyko! Aišku buvo aukų:

  • keturi kiaušiniai ir stiklinė cukraus atsidūrė kažkur kriauklės vamzdyje
  • vaikai džiaugėsi filmukais (auka aš, dėl sąžinės graužimo)
  • papildoma kelionė į parduotuvę trūkstamo cukraus
  • ir aišku šiek tiek pasklidusių nervukų (ir ne tik) tikslui pasiekti.

Bet užtat turiu:

  • naują virtuvės įrankį vardu spatula 
  • rankinį kiaušinių plaktuvą, tą senovinį
  • purų ir skanų mousse au chocolat! (tiksliau turėjau..)
  • nuostabią pasitikėjimo dozę!
  • ir dar naują įrašą bloge!

Silpnumo akimirką norėtusi ir man žiebti štai tokį challenge (užduotį? išbandymą?) sau kaip Julie, bet hmmm, su savo pažadų nesilaikymo rekordu, bijau kad ant mano nuostabios sąžinės ir taip jau yra daug neužbaigtų priminimų..

20170306_194645

Tad šį kartą tiek. Nors mano mousse au chocolat nuotraukoje šiek tiek primena kai ką kitką, neapsigaukite!!! Purumas ir skonis buvo kaip restorane!!

Bučkis dručkis!!!

Su Naujaisiais Metais???

25 Rugsėjo 2016:

Halou halou, pažadukas prisistato… Mano popierinis gyvenimas, nu ir vis užpuolančios knygos, tiesiog užvaldė kasdienybę. Taip kad atsargiai su viešais pažadais!! Paskui naktimis ramiai miegoti sąžinė vis trukdo, ir dieną vis kaip koks baisiai įkyrus musiukas primena – tu pažadėjai, tu pažadėjai viešai … Ir taip tėti, tai veikia! Gal ir po metų, bet veikia 😀 Pažadas mintyse ar ant lentos namuose būtų tyliai ir staigiu rankos ar minties judesiu panaikintas. O štai viešasis pažadas (hmm, įdomu gal vistik aš viena jį ir teprisimenu!!), kaip koks šašas ir lieka prilipęs.

Taigi, nuo ko pradėti. Hmm, gal pirmiausiai reiktų užbraukti net keletą įrašėlių?? Bent jau šiuo atžvilgiu esu tikra šaunuolė 😀 Dar vienas, tiesiog milžiniškas mano noras netrukus taps realybe ir apturės garbę būti išbrauktu.

Dabartis (acheemmm), 26 Sausio 2017, 23:45

………………………………………………………………………………………………….

Rašytojos blokas. Kaip gi kitaip. Tik didžiai didžio (acheemm) rašytojo blokas.. Bet aš sugryžau!!! Be pažadų!!! Reikia tik prisiminti, joooookiųųų pažadųųųų!!

Po teisybei tingiu aptarineti ką nuveikiau.. Bet didžiuojuosi 2016-aisiais! Didžiuojuosi savimi! Ir su džiaugsmu žengiu į 2017-uosius. Gyvenimas yra toks nenuspėjamas! Nuoširdžiai graudinuosi iš man suteiktų galimybių, praradimų ir būsimų atradimų. Klaidų buvo ir bus, bet tai juk reiškia kad mes gyvename taip??

P.S. Šio vakaro įrašas tik telefoninis (ne, ne tefloninis!!), įdomu kada jis pasieks jus mieli mano skaitytojai 🙂

Tikroji dabartis. 10 Vasario 2017, 16:15

Su Naujaisiais Metais mielieji!!!!!!!!!!

ss72hcg35-090b1003-2f13-4daf-9bb5-abdee1324e69

Norų/pasiekimų Užrašymo Prasmė

Kuomet nuspręndžiau pradėti rašyti blogą apie savo taip vadinamą norų/pasiekimų sąrašą, man buvo iškeltas klausimas (labas, tėti 🙂 ): kodėl? Kodėl viešai? Kodėl ne namie, tiesiog ant kokios lentos ar lapo? Taipogi, dar visai neseniai diskutavome ir tema ar viešas šių norų/pasiekimų paskelbimas turi vertės.

Taigi, drįstu teigti, kad štai šis tortukas nuotraukoje, kažin ar būtų išvydęs dienos šviesą jei ne Norų Kibirėlis. Kažin ar aš galėčiau didžiuotis tuom kad savo sūnui galiu iškepti tortą ir sakyčiau visai ne prastą (aišku patylėsim apie tragikomediškus torto darymo reikalus..).

20160528_082051

Be abejo, yra ir bus daug pliusiukų kuriuos išpildžius norą/pasiekimą tiesiog užsidėsiu be tolimesnės matomos vertės. Taip, padaryti šimtas atsilenkimų ir baigėsi tuo šimteliu, padaryti keli origami ir teliks tais keliais lankstinukais. Tačiau, gyvenimas yra tik vienas, ir žinau kad geriau jau pabandyti padaryti tai nors vieną kartą anei nieko nedaryti. Kiekviena naujai išaušusi diena yra  nauja galimybė, lai joje būna nors vienas naujas veiksmo gūsis anei tik užgimusi ir dienos gale užblėsusi mintis. Net ir tie lyg ir beverčiai pliusiukai įneša gėrio į mūsų sielas ir gal net nejučia mums, kviečia mus žygiuoti pirmyn, truputėlį drąsiau link turiningesnio ar labiau save mylėti kviečiančio gyvenimo. Gal viešas norų/pasiekimų užrašymas yra skirtas ne visiems, gal kitam būtent ant sienos pakabinti norai suteiks postūmio, tačiau aš begalo džiaugiuosi šiuo savo spręndimu. Taip, be abejo, man visų pirma tiesiog patinka rašyti (stipriai prunkštelim dėl šio veiksmo dažnumo), ir antra, jaučiu atsakomybę už viešai paskleistą žodį. Trečia, tai yra smagu! Aš turėsiu nukeliauti į Peru, bandyti naujus patiekalus, privalėsiu įpainioti į savo kasdienybę naujoves kurias pati paleidau į interneto platybę ir būtent tada kada aš būsiu pasiruošusi tai įvykdyti/pasiekti. Galiausiai, rašyti yra gera mūsų sielai, net jei tuos užrašus pamatys tik mažas pro šalį ropojantis voriukas ar aplink šmirinėjanti pelytė.

Nuoširdžiai tikiu kad viešai ar tik Jums matomi užrašyti norai/pasiekimai yra daug geriau nei kažkur mintyse išėjimo nerandančios galimybės.

Bučkis dručkis

Tortas. Linksmybės Kepimo Fronte

Seniai seniai, kai dar žuvys dainavo ir medžiai lingavo, gyveno mergiotė kuriai teko užduotis iškepti tortą. Ir kaip tikroje pasakoje, šiai mergiotei, būtent trečią kartą, kuris sako nemeluoja, ir pavyko įvykdyti šią stebuklingą užduotį..

Taigi, vieną nuostabią dieną, didvyriškai nuspręndžiau kad atėjo laikas kepti tortą (Paaiškinimas: tortas – tai sudėtingas mistinis, didelių pastangų, jėgų, išminties ir miltuotų grindų reikalaujantis dalykas) ir su dideliu įkvėpimu plaikstėmės po parduotuvę beieškodami dar negirdėtų ir nematytų mistinių ingridientų.

-Torto kepimas. Kažkoks įtartinai keistas iš plaktuvo sklindantis kvapelis.. Šventan atsargumo, plaktuvas keliauja į šiukšlių dėžę, o kiaušinbaltymiai bandomi suplakti rankiniu būdu. Kitaip tariant, standžios masės nei kvapo. Ką gi, nors ir su baltymų skystuma, tešla sumaišyta ir pašauta skrusti. Jaučiuos tikra kepėja 🙂 Toliau, pertepimo makaliojimas. Va čia jau prasideda mistiniai, didžios išminties reikalaujantys dalykai. Želatina – 9 šaukšteliai. Atmatuojam. Ir .. skambinam pagalbos telefonu. Ir įtariu gerą patarimą sugadinam vandens kiekio patobulinimais, net keliais. Vistik, kaip tikras profesionalas, atlieku darbą iki galo, tai yra, tepu (skaityti – PILU) kremą ir dedu savo kūrinį pasišaldymui ir pralaukus parą tiesiog ‘džiūgauju’ savo papuoštu, varvančiu pro lėkštės šoną šedevru…

-Kaip tikra didvyrė, griebiu bėdą už ragų ir einam vėl vykdyti savo užduoties. Šį kartą jau aišku, jokios mistinės želatinos!! Nors klojant, lipdant ir kitaip bandant sujungti tešlą kepimo formoje kilo visokių minčių, pyragas/tortas gavosi visai su estetiniu vaizdeliu ir didžiu pasididžiavimo savimi šokiu 🙂 Tačiau, piktai raganai pamojus burtų lazdele, po poros valandų mano naujas šedevras tapo kietas kaip akmuo. Tad vardan pusamžių mūsų dantukų teko nurašyti ir šį bandymą.

20160415_143048

Akmeninis tortas/pyragas

-Apsikarščiusi visais įmanomais sėkmės kerais ir nauju plaktuvu, ir vėl kimbu į savo mistinę užduotį. Išdrįstu net stoti į kovą su nelemtąja želatina ir pergalingai nugaliu jos užkerėjimus. Kremą šį kartą tepu, tortą išdidžiai dedu į ledo karalystę ir einu sušokti mistinio pergalės šokio 🙂 Apart poros lengvai ateityje galimų pataisymų, mano šedevras buvo skaniai sukramsnotas.

Nuo šiol ir mūsų namučiuose bus galima paskanauti naminiu, šviežiu ir gaiviu tortuku 🙂

Bučkis Dručkis

 

Gyvenimo Trapumas

20151030_153317 (2)

Vietoje šimto klausimų kodėl likimas turėjo sustabdyti gero, protingo ir talentingo žmogaus širdelės plakimą, turbūt būtų prasmingiau siekti, kad suvokimas gyventi Čia ir Dabar (o ne kai uždirbsiu tiek ir tiek, pasieksiu tiek ir tiek ar tiesiog laukiant ‘tinkamos’ progos) išliktų su mumis ne tik supratimo apie bet kada galinčią nutrūkti gyvenimo gijos akimirką, bet kiekvieną mums naujai išaušusį rytą.

Atėjus tai akimirkai, manau kad retas kuris džiaugsis atidirbtomis valandomis brangiai mašinai, batams, auskarams ar kitiem materialiems dalykams. Manau kad retas kuris džiaugsis visomis praleistomis galimybėmis ir neišpildytom svajonėm. Tačiau susidūrę su netektimi, nors ir suvokdami ką mes ištikrųjų prarandame, ir toliau uoliai mirkstame savo saugioje, skirtoje ne tikriesiems troškimams ir toli nuo artimiausiųjų kasdienybėje.

Žmogus, kurio neteko būrys artimųjų nebuvo man artimas ar draugas. Tačiau į Ją žvelgiau su pagarba, ne tik už tai kad nuostabiai išmanė savo darbą, bet ir už požiūrį į gyvenimą. Tad skaudu suvokti kad žmogutis, kurio kėdėje dar vasarą norėjau snausti, šiandien jau ilsisi amžinam.

Tuo pačiu tai verčia susimąstyti kad tai gali nutikti kiekvienam, ir suvokti koks dar ilgas neišpildytų svajonių sąrašas, kiek dar liko daug nuveikti ir atrasti. Koks svarbus laikas su artimaisiais, kuris praėjęs niekad nesugrįš. Ir kaip atėjus naujai eilinei, pilnai rutinos dienai, tai prisiminti?

Dar šiandien išlankstysiu dėžutę mylimam sūnui, vietoj pasakymo kad gal kitą dieną. Šiandien ir rytoj bus ne per vėlu paskaityti pasaką. Šį savaitgalį iškepsiu tortą Jai. Nuo rytojaus pradėsiu keltis anksčiau tam, kad galėčiau ilgiau džiaugtis man suteiktu gyvenimu. Kokį mažą žingsnelį galėtumėte žengti Jūs? Kokios svajonės, kad ir labai mažos, galėtumėte pradėti siekti nuo rytojaus? Nuo šiandien? Nuo dabar pat?

 

Londonas. Paskutinis Dublis. Phewww

Idėja buvo aplankyti penkias naujas vietas Londone. Kada tai pavirto į penkis rašinius, velniai žino. Beveik metams praėjus nuo blaškymosi po Londoną, pagaliau prisiruošiu padėti tašką ir užbraukti dar vieną įrašėlį. Beveik praėjus metams!! Tiesiog nuostabu..

Taigi, turiu prisipažinti, kad mano atmintis gana trumpoka ir labai dažnai pamirštu (patingiu) užsirašyti kur buvau, ką mačiau ir t.t. To pasekoje, paskutinis Londono dublis susidarys iš nuotraukų, kurios tikrai žinau yra iš Londono 🙂 Taipogi, iš nueitų žygių daug liko neužfiksuota. O pražygiuota buvo daug, kartais sunkant ratus aplink ta pačią vietą ir ieškant išėjimo. Taigi, siūlyčiau ir jums, tiesiog žygiuoti Londono centre nežinoma kryptimi ir taip atrasti nematytų mažų gatvelių ir gražių namelių. Mūsų ratai sukosi pagrinde aplink Leicester Square, Covent Garden ir Piccadilly. Pamatėme ir vietinių Anglijos žvaigždučių, ir stebuklingų ledų ragavome, kurių efekto mums daugiau niekur kitur nepavyko aptikti – begaliniškos juoko dozės. Deja, kurioje tai ledainėje atsitiko – kipšas žalias težino. Itališkoje ledainėje, patogiai stebint praeivius gatvėje. Tikiuosi ten dar sugryšime, jeigu tik rasime kelią 😀

20150623_141746

Tiesiog šiaip pasukome kažkur ir štai atsidurėme šioje mieloje gatvelėje – linksmų namukų oazėje 🙂

20150623_143812

The Albert Memorial, Kensington sodai. Priešais Royal Albert Hall. Blyn už kampo Kensington rūmai pasirodo buvo … Teks sugrįžti!!

O štai čia kokią netikėtą vaivorykštę aptikom! Linksmos nuotaikos užtaisas 🙂

20150623_152823

20150623_152848

Nors vienoje vietoje susiprotėjau prigriebti lankomo kampelio pavadinimą 🙂 Superinis Neal’s Yard šalia septynių gatvelių (Seven Dials) susikirtimo. Sankryžos kurioje susikerta septynios gatvytės taip ir neįamžinau, tokie keli ne ypatingai simpatiški veikėjai vaizdą gadino.
20150623_153006

Viskas, Londonas Londonėlis užskaitytas!

Bučkis Dručkis

 

Londonas. Ketvirtas Dublis

Tower of London

Tower of London

Esu aplankiusi dešimtis pilių Anglijoje, Velse ir Škotijoje. Pačiame Londone turistavau dešimtis kartų, bet Londono pilį (Tower of London) mistiniu būdu turbūt dešimt kartų tik apėjau, ir iš visų pusių.. Tad, pagaliau, vieną gražią (su lietučiu) vasaros dieną iš pačio ryto jau stovėjau eilėje prie pilies vartų.

Turistų minia :)

Turistų minia 🙂

Pagrindinis bokštas (Tower) buvo pastatytas 1066-taisiais ir tapo įžymiąja iškilmingųjų įkalinimo (deja, dažnai ir išėjimo anapilin) ir brangenybių saugojimo vieta. Dvi iš anksčiau minėto karaliaus Henry VIII žmonų būtent čia prarado savo dailias karališkas galveles.

Karaliaus Henry VIII šarvai

Karaliaus Henry VIII šarvai

Prisipažinsiu, praleidau čia visą dieną, ir laikui leidus būčiau dar ilgiau slankiojusi tarp tų senobinių sienų… Nors gyventi tų laikų gyvenimo turbūt nelabai norėčiau (per didelė tikimybė bet kuriuo metu prarasti galvą), bet visa kas susiję su tais laikais mane tiesiog magiškai vilioja ir šaukia. Ech, apgyvendinkite mane kas nors, savaitgaliui senoje karališkoje pilyje!! Aišku, tik karališkame bokšte 🙂

Kelių laimingųjų namai tvirtovės kieme ...

Kelių laimingųjų namai tvirtovės kieme …

Su karališku nusilenkimu atsisveikinu iki paskutinio Londono dublio 🙂

Bučkis dručkis